pripažinti

pripažìnti tr. 1. Slnt, Lž išskirti iš kitų, pažinti, atpažinti: Ar tu manęs nebepripažį́sti? Brž. Pripažiñ' (atpažink) – yr [nuotraukoje] Ad. Apsiželdęs barzda – vargiai bepripažinaũ Kp. Kap mes buvom su jum sustikę, pripažinaũ po [= iš] veido Grv. Aš gi nepripažinaũ, misli[j]au, kad gydytoja Str. Niekap nepripažiñtum, kad anas [nuotraukoje] Dglš. Ir išėjo broterelis, pripažino vainikelį: tas yr sesės vainikelis TDrVII33. Mieli tėveliai, mieli senuolėliai, prigipažinkit savo dukrelę iš didžių vargelių (rd.) Jž. Nebepripažįstamys nė laukai, nė vietos Šts. Girtas ne savo arklio, ne šlajukų nepripažìno Krš. Pripažìno drapanas, sėdo an dviračio ir privijo Slm. | refl. tr., intr.: Anas an tėvą neprispažino (susirgęs nebepažino) Dglš. Tai aš, paėmęs tą kardą, einu per svietą, tai kas tą kardą bus prisipažinęs, bus mano tėvą nužudęs MPs. 2. laikyti kuo: Nė viena mergaitė nenorėjo jo pripažinti tikru vyru I.Simon. Bet tikruoju mūsų botanikos tėvu reikia pripažinti kunigas Ambraziejus Pabrėža LTII442. Nepripažį́sta manę [gimine] brolių vaikai Kls. Doktoriai nepripažį́sta už ligą plėštalunkio Rš. Pripažink mus už savo tikrus vaikelius MKr20. Degtienės aš nepripažįstu už nuodus Gdr. | Anas ėjo namo pripažintu (žinomu) keliu Klt. 3. laikyti ką esant, egzistuojant: Jau tas nė Dievą, nė peklą, nebe dangų bepripažįsta P. Jaunikliai Dievo nepripažį́sta, seniai tik Dglš. Jisai mirdamas krikščionių Dievą pripažino ir pagerbė jį V.Krėv. ║ laikyti vertu dėmesio: Monopolistinis kapitalas nepripažįsta jokios tėvynės sp. Anas nieko nepripažìno, nei daktarų Ob. Imperialistai pripažįsta tik savo piniginės interesus sp. Aš tavęs visai nepripažį́stu Jrb. 4. sutikti su nuomone, laikytis nuomonės, pažiūros: Pirmininko žodžius visi pripažino teisingais Ašb. Kvailys nemokėjo karaliaus akyse savęs išteisinti, ir liko pripažintas kaltu LTR(Brž). Aš pripažinaũ, kad brolis vagis J. Pripažįsta, ką jis durnas Rud. Tikrai, jis labai senas, – pripažino kunigas: – bet kad ir gana dar stiprus V.Krėv. Istorinis materializmas pripažįsta pirminiu dalyku visuomeninę būtį ir antriniu dalyku visuomeninę sąmonę (sov.) rš. Visi pripažįsta tą teisybę P. Daug kalčių nepripažìno jis J. Anas viską pripažìno Dglš. Anys mat nenori pripažìnt nė kokio tikėjimo Sdk. Jos (beždžionės) nepripažįsta jokio pavojaus, iš kurio nebūtų išėjimo Blv. 5. priskirti pagal teisę, paskirti, suteikti: Tamstai teisus nuopelnas bus pripažinta A.Baran. Darbai senovės lietuviams ir žemaičiams šiandien pripažįstami S.Dauk. Man pensijos buvo nepripažinę Vlk. Pripažìnta buvo tarnybos laikas geležinkely Vv. O sau savūsius dalykus tepripažink M.Valanč. 6. Kl, Ss, Azr, Grv, Sm išaiškinus nustatyti: Bijojom, kad nebūtų kraujo užkrėtimas, bet gydytojai nepripažìno Krs. Ligos nepripažìnsi, tai jau ne daktaras Ob. Sveika, daktarai nepripažį́sta nei jokios ligos Skp. Kačerga pripažìno, kad pušinę pagadino (d.) Ktk. Pripažìnta, kad stulpas ir melnyčia tai Dieveniškių daiktas Dv. | refl. tr.: Žmonys patys prisipažį́sta ligas Krš. 7. refl. pasakyti teisybę apie save: Prisipažįstu esąs dabar laimingas Blv. Ji niekam neprisipažintų, kad jis jai patinka I.Simon. Siuvėjas turėjo prisipažinti, kad savo namuose niekados nematė tokių puikių pietų J.Balč. 8. refl. SD309, N, J, Vrn, Krt pareikšti savo kaltumą: Jis prisipažìno nusižengęs BŽ428. Prispažìno, kad sumelavo JnšM. Ana kad i sakė, vis tiek išsigins, neprispažiñs Dglš. Ir be botago prispažìno Trgn. Pats prisipažinsi – mažiau tegausi [pylos] LTR(Grk). Malonu yra klausyties, kad žmogus prisipažįsta prie savo silpnybės Blv. 9. patirti, pajusti: Tai pripažìno gerą gyvenimą! Krsn. Suvalgiau tris kiaušinius, ir nieko nepripažinaũ Lp. Pripažinsi kelionę prieš vėją Str. \ pažinti; apsipažinti; atpažinti; dapažinti; įsipažinti; išpažinti; pasipažinti; pripažinti; supažinti; užpažinti